Kaulų ir raumenyno būklė yra atsakinga už jaunatvišką ir bendrą žmogaus išvaizdą. Deja, neįmanoma matyti savo kaulų ir nuspėti jų prastėjančios būklės, kol jiems nenutinka kas nors bloga. Šiais laikais osteoporozė yra tapusi senatvės simboliu. Šia liga moterys labiausiai linkusios sirgti menopauzės metu, nes dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo sparčiai mažėja jų kaulų tankis (t.y. 70-80 proc. kenčiančių nuo osteoporozės pacientų yra moterys). Osteoporozei progresavus, užtenka tik nusičiaudėti ar kluptelėti, kad įvyktų kaulų lūžis. Daug kas mano, būtent menopauzę išgyvenančios moterys turėtų labiausiai saugotis dėl osteoporozės. Deja, per pastaruosius metus padaugėjo vadinamosios pirmalaikės osteoporozės simptomų. Dabar pasitaiko atvejų, kai dėl sutrikusios maistinių medžiagų pusiausvyros kaulinė displazija prasideda jauniems žmonėms. Daugybė žmonių net nenutuokia, kad su amžiumi kaulai tampa trapūs, jeigu jais nesirūpinama jaunystėje. Tik reikėtų paklausti, kiek žmonių ją nors išmano apie kaulus. Tikriausiai, kad dauguma griaučius tiesiog supranta kaip rėmą, ant kurio laikosi kūnas.

Dabar pats metas apibendrinti, kokia yra kaulų struktūra ir funkcijos, ko greičiausiai gal net neteko girdėti. Tikimės, kad po apibendrinimų taps aiškiau, kaip žarnyno bakterijos ir jo fermentai apsaugo nuo osteoporozės.

Žmogaus kūne galima rasti apie 200 įvairaus dydžio ir formų kaulų. Tik kodėl kaulų skaičius nėra vienodas? Priežastis paprasta: skirtingi individai turi skirtingą kaulų skaičių. Vienų žmonių tam tikros kūno dalys sudarytos iš dviejų kaulų, o kitų – tik iš vieno. Tai lemia įvairūs veiksniai. Tie maždaug 200 kaulų yra tarpusavyje susijungę ir suformuoja individo skeletą. Kaulų struktūrai priskiriamos šios funkcijos:

1. Išlaikyti kūną ir apsaugoti vidaus organus

Visi galime tvirtai ir nesvyruoti stovėti vien todėl, kad mūsų griaučiai išlaiko kūną. Dėl savo tvirtumo jie apsaugo mūsų vidaus organus, pavyzdžiui, kaukolė apsaugo smegenis, šonkauliai – širdį ir plaučius, dubens kaulai apsaugo vidinius lyties organus.

2. Gaminti kraują

Kraujas gaminamas kaulų viduje esančiuose kaulų čiulpuose. Žmogaus organizme priskaičiuojama maždaug 37 trln. ląstelių, o kraujas – viena iš tų ląstelių rūšių. Kraują sudaro trijų rūšių ląstelės: eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai), leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) ir trombocitai. Šios ląstelės išskiriamos kaip nepriklausančios bendrosioms, vadinamosios hematopoetinėms kamieninėms ląstelėms, kurių randama kaulų čiulpuose. Kaulų čiulpuose esančiose hematopoetinėse kamieninėse ląstelėse kasdien pagaminama apie 200 mlrd. Eritrocitų, taip pat po 100 mlrd. leukocitų ir trombocitų. Subręsti šioms ląstelėms kaulų čiulpuose reikia 10-20 dienų, tada jos kaulų čiulpų venomis pasklinda po organizmą. Kol kūdikis yra motinos gimdoje, jo mažas kaulynas būna sudarytas iš kremzlių. Kremzlės sukuria kaulų formą. Sukurtųjų kaulų forma kietėja ir standėja kūdikiui gimus. Jei, pavyzdžiui, kaulas lūžta, lūžio vietoje atsiranda šiek tiek kraujo krešulių, ten pradedamos telkti kremzlinės ląstelės, kurios suformuoja kremzlinius audinius. Taigi, kol žmogus negimęs, jis turi vien kremzlių. Kraują gamina tik kepenys ir blužnis. Kai žmogui gimus kaulai ima tvirtėti, kraujo gamybą iš jų pamažu perima kaulų čiulpai.

3. Išsaugoti ir valdyti kalcio lygį

Sakoma, kad mūsų protėviai kilę iš jūros. Fotosintezės bakterijos, vadinamomis cianobakterijomis (melsvabakterėmis), atlikdamos fotosintines funkcijas, ėmė gaminti deguonį, kuris tapes atmosferos dalimi, sukūrė ozono sluoksnį. Šis sluoksnis sugėrė ultravioletinius saulės spindulius, tad jūroję gimę mūsų protėviai gavo progą apsigyventi sausumoje. Gyvybines funkcijas jie palaikė pasisavindami kalcį iš jūros vandens. Organizmų ląstelės, panaudodamos kalcį kaip jonus, t.y. įkraunamuosius atomus arba molekules, pradėjo keistis informacija su kitomis ląstelėmis. Kaulai tapo efektyviomis kalcio saugojimo organizme talpyklomis. Taip atsirado stuburiniai gyvūnai. Šie organizmai įgijo galimybę judėti, nes ant kaulų pradėjo vystytis raumenys – atsirado žinduoliai, o kartu ir žmonės. Pirminė kaulų funkcija buvo ne suformuoti skeletą, bet išsaugoti organizmui kalcį. Organizmo kalcio jonų iš kaulų paima tik tiek, kiek reikia, ir juos naudoja vidinei informacijos kaitai.

Kolageno praradimas yra pagrindinis lūžių priežastis

Kai mūsų paklausia, iš ko sudaryti kaulai, kalcis turbūt yra ta sudedamoji medžiaga, apie kurią pirmiausiai pagalvojame. Bet mūsų kaulų kietumą ir standumą užtikrina ne vien kalcis. Kaulų kietumas susidaro dėl specifinės struktūros, kuri vadinama kaulo matrica. Ją formuoja kolagenas ir kalcis. Kolagenas susuka spiralės formos rėmelį, o kalcis aplink jį apsiveja. Taip kaulai kaulai tampa kieti ir elastingi. Dauguma žmonių, gal dažniau moterys, mano, kad kolagenas yra medžiaga, užtikrinanti gerą odos būklę. Vis dėlto kolagenas yra toks baltymas, kuris sudaro ne vien odą, bet ir raiščius, sausgysles, kaulus, kremzles ir kt. Kolagenas mūsų kūne sudaro maždaug 30 proc. visų jame esančių baltymų. Kaulai yra pripildyti kolageno skaidulų, dėl kurių kaulai ir kremzlės išlieka elastingi, o kaulai apsaugoti nuo lūžių, kuriuos tektų patirti dėl kasdien sugeriamų smūgių ir sukrėtimų. Tas pats elastingumas yra ir pagrindinė odos ypatybė. Oda, kurios kolageno struktūra tvirta, išlieka jaunatviška ir elastinga.

Senatvinio kaulų lūžumo priežastis – tai ne vien kalcio, bet ir kolageno praradimas. Žarnyne gaminamas vitaminas K padaro kaulus stipresnius. Žmonės suvokia, kad jų kaulai yra nusilpę tik tada, kai jie lūžta. Kaip įmanoma kuo ilgiau išsaugoti kaulų sveikatą ir jų pagrindines ypatybes, net jeigu jie nuolat silpsta savaime? Kalcis, vitaminas D, vitaminas K ir baltymai (kolagenas) yra ypač svarbūs kaulas stiprinti. Žarnyno fermentai, kuriuos gamina žarnyno bakterijos atlieka pagrindinį vaidmenį, kalbant apie šių elementų įsisavinimą. Kuo geresnę enterocitų būklę palaiko žarnyno fermentai, tuo labiau įsisavinami visi šie elementai. Žarnyno fermentai dalyvauja vitamino K gamyboje ir minėtų medžiagų įsisavinimo į organizmą procese. Kolagenas yra pagrindinis kaulų sudėties baltymas, kitas nemažiau svarbus – osteokalcinas. Ši medžiaga padeda išsaugoti kalcį kauluose. Vitaminas K, aktyvindamas osteokalcino ypatybes, gerina kalcio išsaugojimą kauluose. Vitaminas K atlieka įvairias funkcijas stiprindamas kaulus, taip pat padeda apsaugoti nuo kalcio trūkumo kauluose ir skatina jų klasifikaciją. Žarnyno fermentai faktiškai sintetina vitaminą K. Vitaminas K skirstomas į du pogrupius: K1 ir K2. K1 gaunamas iš daržovių, o vitaminas K2 sintetina žarnyno fermentai. Kai kurių tyrimų rezultatai rodo, kad vitaminas K2 kur kas veiksmingiau už K1 padeda įsisavinti kalcį. Žarnyno bakterijos dėl savo fermentų sintetina dar daugybę kitų vitaminų, pavyzdžiui, B2, B6, B12 ir folio rūgštį. Vieno tyrimo rezultatai parodė, kad bendroji mineralų koncentracija kauluose pagerėjo, kai bandomosios pelės buvo maitinamos fruktooligosacharidais, t.y. tam tikros rūšies oligosacharidais. Jie žinomi kaip prebiotikai ir padeda veiksmingai auginti žarnyno bakterijas. Nors, atrodytų, kaulai ir žarnyno bakterijos neturi nieko bendra, tačiau iš tiesų turi. Gerindami savo žarnyno mikroflorą, padidinsime iš kaulų tankį.

Straipsnis parengtas remiantis medicina.lt informacija