Emociniai sutrikimai.
Nerimas

Nerimas yra viena iš dažniausių reakcijų susirgus. Pradeda kamuoti
klausimai: „Kaip aš išgyvensiu?“, „Kas bus?“, „Ar aš pasveiksiu?“, „Ar gydymas padės“?
Nerimastingos mintys gali kankinti visą laiką arba retkarčiais. Jų intensyvumas ir sunkumas reiškiasi fiziniais simptomais: dažnas kvėpavimas, drebulys, įtempti raumenys, oro trūkumas, galvos svaigimas, širdies permušimai, prakaitavimas, burnos sausumas, pykinimas, viduriavimas, skausmas ir spaudimas krūtinėje, kąsnio jausmas gerklėje, „skruzdėlyčių bėgiojimas“, karščio pylimas.

Kaip įveikti nerimą?

Labai didelį nerimą kontroliuoti pačiam sunku, žmogus gali patirti vadinamąją „panikos ataką“. Relaksacijos pratimai turėtų padėti vėl atgauti situacijos kontrolę. Susikaupkite, keletą kartų giliai įkvėpkite ir susitelkite ties tuo, kas vyksta šiuo momentu, o ne kas gali atsitikti. Nustatykite prioritetus. Išmokite nepersistengti. Liaukitės dirbti, jeigu esate pavargę. Rūpinkitės savimi. Gydytojas nustatys, ar simptomus sukelia nerimas, ir išrašys nerimą mažinančių vaistų, skirs psichoterapeuto konsultaciją.
Nerimas ir depresija – emocinis skausmas gali pasunkinti kai kuriuos simptomus, sakysim, dusulį, todėl labai naudinga išsikalbėti apie savo nerimą ir baimes su artimais žmonėmis. Sergant onkologine liga visai natūralu jausti tam tikras stiprias emocijas, būtent: nerimą ir depresiją. Nerimą gali kelti gydymas ar mintys, kaip pajėgsite susidoroti su kasdieninėmis namų ar finansinėmis problemomis. Neužsisklęskite savyje – kalbėkitės apie tai su artimaisiais. Jei negalite atvirai kalbėtis su savo partneriu (tikriausiai dėl to, kad su liga susiję dalykai jus abu labai liūdina), pasakykite apie tai savo gydytojui – jis pasiūlys psichologo konsultacijas.
Giminės ir draugai turėtų pasitarti su gydytojais ir slaugytojais ir sužinoti daugiau apie gydymo savitumus, stengtis būti šalia, kalbėtis ir suprasti sergančiojo savijautą. Trumpi, reguliarūs draugų ar giminių apsilankymai teiks jums nusiraminimą. Aiškiai žinokite, dėl ko verta gyventi. Atsakykite sau, kas suteikia jūsų gyvenimui prasmę. Įdomi knyga, savo minčių užrašymas dienoraštyje – kompensuoja gero draugo buvimą šalia. Kai jis ateis, jūs turėsite apie ką diskutuoti, suteiksite galimybę artimiesiems sužinoti, ko jums labiausiai reikia. Nepamirškite žiūrėti įdomių TV laidų, klausytis muzikos, užsiimti savo įprastiniais pomėgiais. Pabandykite skirti laiko mankštai ar sportui. Tai ne tik naudinga organizmui, bet ir padeda sumažinti psichologinę įtampą.

Depresija

Sergant depresija būna sunku susikaupti ir užmigti. Dėl depresijos taip pat galite jaustis nuvargę ar mieguisti. Kalbėkite apie savo bėdas ir kiti galės jums pagelbėti. Praktinė pagalba namuose, finansiniai patarimai, jei negalite dirbti, arba tiesiog išklausymas turėtų sumažinti nerimą ir palengvinti depresiją. Fiziniai simptomai, kuriais pasireiškia nerimas ir depresija, gali atsirasti praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po to, kai nustatoma onkologinės ligos diagnozė. Tačiau jeigu tie simptomai reiškiasi ilgiau negu 3–4 sav.,
būtina skirti vaistus ar psichoterapeutų pagalbą.