Ši vasara mus ypatingai lepina didele šiluma, o išsiilgę atostogų šiltuose kraštuose, žmonės nevengia ilgą laiką būti saulėje ir mėgautis jos teikiamais malonumais. Tačiau, nereikėtų užmiršti, kad saulės spinduliai yra pagrindinis odos vėžio rizikos faktorius.

Kas yra odos vėžys?

Odos vėžys – labiausiai paplitusi vėžio rūšis. Tai nevaldomas nenormalių odos ląstelių augimas. Odos vėžiai skirstomi į nemelanominius ir melanomą. Melanoma odos piktybinių navikų struktūroje užima 11 proc., tačiau nuo jos miršta iki 75 proc. odos piktybiniais navikais sergančių pacientų. Tai pati agresyviausia odos vėžio forma.

Lietuvoje odos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 1800 žmonių. Manoma, kad apie 9 iš 10 nemelanominių vėžių ir 6 iš 10 melanomų sukelia besaikis mėgavimasis saule. Žalos pridaro ultravioletiniai saulės spinduliai. Dažniausiai odos vėžys užsimezga tiesioginių saulės spindulių paveiktuose odos lopinėliuose. Odos vėžys pažeidžia visų spalvų ir rasių žmones, tačiau labiau rizikuoja šviesiaodžiai ir raudonplaukiai, nes jų oda saulėje greitai nudega. Vaikai odos vėžiu serga retai. Mokslininkų nuomone vaikystėje ilgas buvimas saulėje vėliau didina riziką susirgti odos vėžiu. Todėl ypač svarbu saugoti vaikus nuo kaitrių saulės spindulių.

10 mitų apie odos vėžį:

1 Mitas. Saulė kenkia tik šviesiaodžiams.

Tiesa, kad tamsesnę odą turintys žmonės yra labiau apsaugoti nuo neigiamo saulės spindulių poveikio. Tačiau galvojimas, kad saulės spinduliai tamsiaodžiams ar jau įdegusiems žmonėms nekenkia, nėra tiesa. Nors tamsesnio gymio žmonės nenudega per 15 minučių, tačiau, ilgiau pabuvę kaitrioje saulėje, taip gali nudegti odą.  Kremą nuo saulės turėtų būti naudoti visi žmonės, nepriklausomai nuo jų gymio ar kitų faktorių.

2 Mitas. Pavasarinė saulė nepavojinga.

Gydytojų teigimu, UV spindulius saulė skleidžia tiek pavasarį, tiek žiemą, o pirmoji pavasarinė saulė gali pakenkti labiau nei karšiausiais vasaros mėnesiais. Pirmieji saulės spinduliai gali pažeisti ne tik odos epidermį, bet ir dermos sluoksnį. Pavasarinė saulė yra pavojingesnė dėl aštresnio spindulių kritimo kampo. Be to, pavasarį oda yra kur kas jautresnė, o ir šilumos išsiilgę žmonės skuba ja džiaugtis ir pamiršta apsaugos priemones.

3 Mitas. Kremas nuo saulės apsaugo nuo odos vėžio?

Apsauginis kremas nuo saulės neapsaugo mūsų odos nuo ilgalaikio pažeidimo ir odos vėžio. Tačiau, būnant saulėje, apsauginį kremą naudoti būtina. Apsauginis kremas apsaugo nuo odos nudegimo – ūmaus odos pažeidimo UV spinduliais. Apsaugos nuo saulės kremai, losjonai skirti ne tam, kad galėtumėte ilgiau būti saulėje, bet apsaugoti jus nuo tiesioginių saulės spindulių, kai to negalima išvengti.  Oda prisimena kiekvieną ankstesnį nudegimą, todėl pakartotini nudegimai saulėje lemia piktybinius odos pažeidimus. Svarbu žinoti, kad apsauginiai kremai tik sumažina ultravioletinių spindulių poveikį, bet ne neutralizuoja. Tad riboti buvimo saulėje laiką – būtina!

4 Mitas. Apsauginis kremas reikalingas tik paplūdimyje.

Labai dažnai manoma, kad apsauginis kremas nuo saulės reikalingas tik esant šiltiems orams, ir apskritai tik pajūryje ar leidžiant laiką prie kitų vandens telkinių. Tiesa yra tokia, kad apsaugos nuo saulės priemonės su SPF reikalingos kiekvieną dieną. Saulė mus veikia ir sode, ir miške, einant gatve ar sėdint lauko kavinėje. Todėl neišsitepus apsaugine priemone saulėtą dieną apskritai nereikėtų eiti iš namų. Šias priemones naudoti reikia nepaisant to, ar ryškiai šviečia saulė, ar diena debesuota. Žalingi spinduliai prasiskverbia net per storą debesų sluoksnį. Pro debesis prasiskverbia iki 90 proc. saulės spindulių.

5. Mitas. Apsauginiu kremu užtenka pasitepti vieną kartą per dieną.

Kremo poveikis trunka tik apie 2 val., jeigu maudomės – ir mažiau. Būnant saulėje privalu kūną teptis kremu kas dvi valandas, maudantis ir dažniau. Net jei apsauginis kremas yra atsparus vandeniui, išsimaudžius, gausiai prakaituojant, dalis jo nusiplauna. Kremo reikia negailėti. Kremu visada reikėtų pasitepti visas atviras kūno vietas dar neišeinant iš namų. Apsaugos priemonę reikėtų tepti prieš 15–30 min. iki išėjimo į lauką, nes ji turi įsigerti į odą, turi pradėti veikti veikliosios medžiagos. Nevertėtų ja teptis ir prieš valandą, nes tada sutrumpės saugaus buvimo saulėje laikas. Ir visai nesvarbu, jog diena apniukusi, UV spinduliai prasiskverbia ir pro debesis.

6 Mitas. Užtenka plono kremo sluoksnio apsaugai nuo saulės

Labai svarbu apsauginio kremo užsitepti pakankamai, plonas sluoksniukas tikrai nepadės. Vieną kartą kūnui ištepti reikia maždaug 6 pilnų arbatinių šaukštelių kremo ar losjono nuo saulės. Jeigu tikrai sąžiningai tepsimės, kartais nedidelio flakonėlio gali užtekti vos vienai dienai. Dažnai žmonės nusiperka vieną indelį ir mano, kad visai vasarai užteks visai šeimai ir dar kitiems metams liks. Jeigu užteko ar net liko priemonės, aišku, jog tikrai netinkamai ją naudojate.

7 mitas. SPF apsauga blokuoja vitamino D įsisavinimą.

Tyrimai rodo, kad apsauginiai kremai nuo saulės gali sumažinti vitamino D gamybą, jei naudojami ilgą laiką, reguliariai ir dideliais kiekiais (2 mg/cm2 kūno ploto).  Praktiškai neįmanoma visuomet būti pasidengus kremu nuo saulės, o dažniausiai to ir nedarome. Kita vertus, kremu ištepame ne visą kūną, ir kad saulės spinduliai skverbiasi pro drabužius, nepamąstome. Per atostogas pabuvus saulėje, organizmas neprikaups vitamino D atsargų visiems metams. Oda, gamina vitaminą D tik pusvalandį ir nebūtinai, kai yra intensyviai apšviesta saulės. Jei trūksta vitamino D, kaip alternatyva, pasitarus su gydytoju, gali būti vartojami maisto papildai su vitaminu D, ypač tamsiuoju metų laiku. Be to, vitaminą D semiamės ir iš tam tikrų maisto produktų.

8 Mitas. Melanoma – mirties nuosprendis.

Odos vėžį galima atpažinti ir pastebėti, ši diagnozė sėkmingai gydoma, ypač ankstyvose ligos stadijose. Didžiausia problema, kad maždaug pusė žmonių, pastebėję pirmuosius odos vėžio požymius, delsia kreiptis į gydytoją net 3–6 mėnesius. Savalaikis gydymas šiuo atveju yra esminis rodiklis, padedantis užkirsti kelią ligos plitimui.

9 Mitas. Nudegiau smarkiai, o joks vėžys „neišlindo“

Dažnai neįvertiname, kad perteklinio deginimosi pasekmės gali pasireikšti tik po daugelio metų. Jei oda buvo stipriai pažeista UV spindulių, vyresniame amžiuje vienas po kito gali „dygti“ odos vėžiukai“.

10 mitas. Soliariumai sveikiau negu deginimasis saulėje

Vis dar populiarus mitas: „odos paruošimas“ saulės vonioms soliariumuose prieš išvykstant atostogauti yra klaidingas. Įdegis soliariume atitinka apsaugos faktorių viso labo tik siekiantį  SPF 2–3, o dirbtinių spindulių vonios metu patiriamas ganėtinai intensyvus UV spinduliuotės poveikis.

Visuomenėje vis dar gajus mitas „sveikas įdegis“ – kad buvimas saulėje nekenkia odai, jei deginamės saikingai. Gydytojai dermatovenerologai terminą „sveikas įdegis“ iš savo žodynų seniai išbraukė – UV spinduliai yra žmogui mokslo pripažintas kancerogenas. Atminkite, kad geriausia apsauga nuo saulės – jos keliamų pavojų tinkamas įsivertinimas ir teisinga elgsena.

(Straipsnis parengtas remiantis Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija)